Trumparegystė žinoma seniai, tačiau 20 amžiaus pabaigoje apie šį susirgimą prabilta plačiai ir nauju aspektu. Atkreiptas dėmesys į šio susirgimo epidemiologiją: jis išplitęs visuose žemynuose, o kai kuriuose kraštuose įgauna grėsmingą epideminį pobūdį, paliesdamas 70-80%  jauno darbingo amžiaus žmonių. Aprašomas trumparegystės dažnėjimas jaunesnėse žmonių kartose ir jos “jaunėjimas” t.y. ji dažniau vystosi jaunesniame vaikų amžiuje.

Lietuvoje trumparegių skaičius ir procentas su amžiumi didėja: I klasėse siekia 2,0 %, IX klasėse – 16,0-20,0% , XII klasėse – 30,0-35,0% .

Trumparegystės eiga skirtinga vaiko ir suaugusio amžiuje. Augančiam vaikui charakteringa progresuojanti susirgimo eiga, tuo tarpu suaugus dažniau pasireiškia stabili,  mokykliniame amžiuje susiformavusi trumparegystės forma. Progresavimo greitis įvairiais vaiko amžiaus periodais nėra vienodas. Vaikų amžiuje trumparegystei progresuojant, palaipsniui didėja jos  laipsnis,silpsta rega,atsiranda pakitimai akių dugne.

Suaugusiems šis susirgimas nevienodas savo išeitimi – vienais atvejais nepatogumą sudaro tik akiniai ar kontaktinės linzės, kitais – sunkios trumparegystės komplikacijos ,kaip tinklainės atšoka ir kitos,gręsiančios aklumu.

Ką šiandien žinome apie trumparegystės priežastis?

Jos yra skirstomos į vidines (apspręstas genetiškai)  ir išorines. Pastebėta, kad:

• trumparegių tėvų vaikai dažniau serga šia liga,     
• svarbią reikšmę turi regimasis krūvis dirbant iš arti (skaitymas, TV žiūrėjimas, darbas ir žaidimai kompiuteriais, mezgimas,piešimas ir t.t.)
• Ilgai dirbant iš arti nuvargsta darbinis  akies raumuo, pradeda lietis vaizdas. 

Kaip žinoma, trumparegystė nėra pagydomas susirgimas. Regą galima išgerinti akinių ar kontaktinių linzių pagalba. Tačiau vaikų amžiuje,esant progresuojančiai šio susirgimo formai,labai svarbu stabdyti progresavimą, kad vaikui suaugus liktų kiek įmanoma mažesnis trumparegystės laipsnis ir mažesni pakitimai akių dugne.Šiam tikslui naudojamos įvairios priemonės : regimojo darbo režimas, pilnavertė mityba,gydomieji akiniai, pratimai, medikamentai.

Ar galima išvengti trumparegystės ir ją lydinčių pasekmių?

Trumparegystės profilaktika turi prasidėti nuo ankstyvo vaiko amžiaus,kada jis pirmą kartą paima į rankas knygutę ar pieštuką.Taip kaip tėvai moko vaiką vaikščioti, kalbėti, taip jie turi mokyti vaiką ir formuoti  taisyklingus regimojo darbo higieninius įgūdžius. Tinkamai įrengta darbo vieta, apšvietimas, darbo trukmė – į visą tai reikia kreipti dėmesį nuo mažų dienų.

Trumparegystės profilaktikoje labai svarbu reguliariai patikrinti mokiniams regą du kartus metuose –rudenį ir pavasarį.Pasireiškus pirmiesiems regos sutrikimo požymiams būtina nedelsiant kreiptis į akių ligų gydytoją. Esant tik darbinio akies raumens veiklos sutrikimams, gydymas efektyvus,rega atstatoma pilnai ir neretai trumparegystė nebesivysto.

Žvairumas dažniausiai išsivysto ikimokykliniame vaikų amžiuje, 2,5-3 metų amžiuje, tačiau gali būti ir įgimtas ar atsirasti vėliau. Priežasčių yra daug, bet pagrindinės yra šios:
įgimti akių struktūriniai pakitimai (didesnio laipsnio toliaregystė, astigmatizmas, trumparegystė), akių raumenų disbalansas.

3 metų amžiuje vaikai pradeda daugiau domėtis knygutėmis, piešti ir taip dirbant iš arti, reikia daugiau įtempti akių raumenis.

Žvairumo gydymo efektyvumas labai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir gydymo.Anksti pradėjus gydymą galima ne tik atstatyti kosmetiką, tačiau ir akių funkcijas, kurios labai svarbios gyvenime mokantis, pasirenkant profesiją,dirbant.

Jei yra įtarimas, kad vaikas virš 6 mėnesių amžiaus kartais sužvairuoja, būtina akių ligų gydytojo konsultacija.

Knygutę galima įsigyti Akių ligų kabinete “Okuliaras”, Kauno medicinos universiteto knygyne, leidykloje „Naujasis Lankas“ Kaune, Draugystės g. 17, tel. (37) 45 25 43.